Įrašai

Kipras. Pirmieji žingsniai. Ar skrendam?

Išsiilgę kelionių stebėjome kambaryje pakabintą žemėlapį.. O kur dabar? Mūsų kūdikis sveikas, naktimis ir kelionėse automobiliu miega ramiai su palyginus nedidelėm pertraukom.
Gal jau metas?
Pradėkim mažais žingsniukais be jokių egzotikų.
Jau turim bilietus į Šri Lanką vasariui, bet… mažylio “žodis” visad lemiamas, tad niekad negali žinoti ar skrisim.
Norėjosi mažos repeticijos, ilgėjomės kelėtų šviesių dienų pilkėjančiais rudens vakarais.
Iššniukštinėjus žemėlapį, žvilgsniai krypo į salas.
Nedidelė teritorija mūsų kelionės alkiui puikiai tiks.
Malta arba Kipras, kad būtų kiek daugiau vitamino D ir gryno oro gruodį.
Užsisakėm skrydžius akimirksniu tik šįkart nakvynes rinkomės ilgai ir atidžiai. Rezervavom automobilį ir jau buvom beveik pasiruošę.. Kiek jaudinomės dėl 3,5val kelionės lėktuvu juk ne šiaip skrydis, o pats pirmasis mums kaip tėvams ir mūsų penkių mėnesių mažyliui!
11 dienų prieš kelionę pamatėm spuogiuką ant kaktos.. Paskui antrą, trečią.. Poliklinikoje patvirtino, kad vėjaraupiai. 5 dienos bėrimas, 10 karantinas. Kaip tik suspėtume per plauką.
Viskas puikiai. Pūslytės praeina, šašiukai keli likę.
Diena prieš skrydį. Daiktai beveik sudėti, abu vyrukai laimingi, o mamytė palūžo! Gerklė, sloga.. Temperatūra 38.5.
Negerėja. Važiuojam. Nevažiuojam. Važiuojam. Nevažiuojam. Važiuojam.
5val ryto turim išvykti į oro uostą. Naktis su paracetamoliu, neaiškūs sapnų miražai, greitas dušas, baigiami krauti daiktai..
Oho kiek visko daug!.. Netelpam nei į svorius nei į išmatavimus.
Kojos šiek tiek dreba nuo silpnumo ir ne pilnų kelių valandų miego. Važiuojam į oro uostą! Ten bus 18 šilumos, tad sveikti bus lengviau ir smagiau.
Kastytis pratęsia savo rytinį miegą, o mes lydimi malonių žvilgsnių praeinam su visais viršsvoriais į lėktuvą gaunam klausimą ar žinome, jog su vėjaraupiais negalima skristi.
Mes žinom. Vakar baigėsi karantinas!!!
Kipre saulė pasitinka jau kitaip.
7 dienos beveik tuštutėje saloje pasipuošusioje Kalėdom. Paskui jau radom žmones. Kur jie pasislėpę? Ogi prekybos centruose apimti pirkimo karštinės!
4 nakvynės vietos. 2+1+2+2 arba Pafos, Poli, Limasol, Larnaka.
Kurortiniai miesteliai uždaryti, jų ir neieškojom nors paskutinėm dienom pralenkėm kelis.
Visur glėbiai citrusinių vaisių, fetos, alyvuogių. Ir sumuštinių dydis bei skonis lyg dievams skirtų! Kainos didokos, bet pamačius porciją galima žiūrėti į jas atlaidžiau.
Laukai žaliuoja. Kalnai akmenuoja.
Sukamės vingiais ir glostom kelią akimis.
Regis, kelis amžius niekur nebuvome išvykę.
Visos sveikatos grįžta per kelias dienas, pabėga ligos, matyt, nuo gryno oro pertekliaus.
Dienomis +18 ar +20, naktimis kokie +5laipsniai. Sakoma, šilčiausia viduržemio jūros sala.

Ištuštėję archeologiniai parkai mums suteikia norimos erdvės. Ritmą diktuoja mažylio poreikiai, o jie puikiai įsilieja į kelio vėžes. Maistas ten kur mama, restoranams per anksti. Suaugę valgo pakaitom nors kipriečiai vis maloniai kalbina visose tavernose, šypsosi ir siūlosi prižiūrėti mažylį kol pavalgysim.

Šniukštinėjam salą lygutėliais asfaltais (nors bekelių su skardžiais be atitvarų surandam) , užsukam į  bemaž vienodas mūsų akiai ortodoksų bažnytėles.
Pasisukiojam ir senais laikais nurimusių kaimukų griaučiais.
Pasiekiam Olimpo kalną, papuoštą gabalėliu sniego ir karinėm bazėm. Daug čia tų bazių.. gal net per daug.
Paskutinėmis dienomis surandame laiko kelioms valandėlėms apsižvalgyti padalintoje sostinėje – Nikosijoje. Visai trumpam gal kokiam pusvalandukui miesto centre kertam pasienį į Turkiją. Nuotaika kur kas slogesnė, gatvėse įsikūrę turgeliai ir gerokai pabyrėjusios sienos. Gilyn nelindome, nes automobilio draudimas negaliojo turkų žemėse. Patys santykiai tarp kipriečių ir turkų kiek pastebėjom nėra šilčiausi.
Vos atvykęs akimirksniu supranti, kad graikiškoji Kipro dalis kur kas dažniau sulaukia svečių. Jei bus žemėlapy koks pažymėtas objektėlis, šalia tikrai rasite jei ne 2017, tai bent 2016m. wc su gražiomis lempomis, kriauklėmis, veidrodžiais. Net ir vidury lauko jei nors keli griuvėsiai likę.
O miestai? Judrūs. Pilni automobilių ir šviesoforų, siaurų gatvyčių, žiedų, pilnų stovėjimo aikštelių ir balto akmens.
Žmonės? Labai šilti, drąsiai kalbina, prieina sveikintis su mažyliu, tiesia rankas, o Kastytis į dėmesį atsakė šypsena. Mielai juokauja, pasakoja apie savo vaikus, anūkus, žino Lietuvą.
Net dviejuose viešbučiuose iš keturių vietoj užsakyto vieno kambario (arba vieno kambario butuko) pamatę, kad atkeliavom su kūdikiu primygtinai siūlydavo du kambarius. Už tą pačią kainą.
Va kokie tie kelionių su kūdikiu ypatumai. Kastyčiui miegant lėktuve į Lietuvą susižvalgom:
-Tai kaip? Keliausim?
-Manau, galim.

Kelionės tęsiasi

 

Žavų liepos 25-sios rytą prieš keturis metus pirmą kartą apsimainėm žvilgsniais, balsais, šypsenom.
Lygiai po metų žodžiai virpėjo prie aukuro, riedėjo džiaugsmo ir jaudulio ašaros.
2015-2016 įgyvendinom savo svajonių kelionę aplink gaublį per 40 valstybių.
Bendram kely vienas kitam dovanojome pasitikėjimą ir ramybę, nesibaigiantį nuotykį, jėgų horizontus palaikančiais žvilgsniais ir mylinčiomis akimis.
Patyrėme laimę ir supratome, jog ji gali trukti tikrai ilgiau nei kelias sekundes ar valandas.
2017-ais dovanojome vienas kitam mūsų žmogeliuką, mūsų negrįžtamą pokytį ir tapsmą tėvais.
Juk trečiosios vestuvių metinės ir komanda iš trijų, o
Kelionės tęsiasi!